Magnio reikšmė organizmui
Magnis yra būtinas elementas gerai žmogaus sveikatai palaikyti bei ilgam gyvenimui. Ilgą laiką magnio reikšmė žmogaus organizmo medžiagų apykaitai buvo nepakankamai vertinama. Daugelį metų šio elemento tyrimams buvo skiriama mažiau dėmesio negu kitų elementų, tokių kaip kalcis, kalis, natris ar fosforas, taip pat reikalingų žmogaus organizmui. Susidomėjimas magnio tyrimais pasauliniu mastu ypač išaugo, kai buvo pastebėta šio elemento stoka kai kurių išsivysčiusių šalių gyventojų maisto racione.
Magnio stoka organizme didina riziką susirgti širdies kraujagyslių sistemos ligomis, gali sukelti širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimus, raumenų spazmus, padidinti onkologinių ligų riziką. Trūkstant organizme magnio, gali pasireikšti lėtinis nuovargis, mieguistumas, įvairūs emociniai sutrikimai. Įrodyta, kad esti tiesioginis ryšys tarp magnio koncentracijos ir atsiradusių sąnarių skausmų, ypač judant ilgesnį laiką organizme trūkstant magnio, gali atsirasti traukulių.
Žmogus magnio gauna su maistu. O jo atsargas gali papildyti gerdamas gamtinių šaltinių mineralinį vandenį. Magnio vartojimas priklauso nuo lyties, amžiaus ir kai kurių kitų veiksnių. Žinoma, kad dauguma Europos šalių gyventojų per parą suvartoja mažesnį negu rekomenduojama magnio kiekį . Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, World Health Organization – WHO) mitybos normas, per parą su maistu rekomenduojama gauti: kūdikiams – 40–60 mg, vaikams iki 15 metų – 80–310 mg, jaunuoliai ir vyrai per parą turi suvartoti 350–400 mg, o merginos ir moterys – 300–350 mg magnio. Nėščios ir maitinančiosios krūtimi moterys papildomai turėtų suvartoti apie 100 mg magnio.
Žinoma, ypač svarbi magnio įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms. Magnio trūkumui organizme jautrūs pacientai, sergantys išemine širdies liga, arterine hipertenzija, prieširdžių virpėjimu, ateroskleroze ir kitomis. Magnis, silpnindamas raumenų susitraukimą ir kraujagyslių tonusą, padeda išvengti arba sumažinti širdies aritmijas.
Nustatytas ryšys tarp magnio ir diabeto – I ir II tipų cukrinis diabetas gali atsirasti dėl magnio stokos organizme.
Organizme esantis magnis gali turėti įtakos virškinamojo trakto ir žarnyno ligoms. Magnio stoka organizme daro įtaką opinio kolito, malasorbcijos sindromų eigai , net 20 proc. pacientų sukelia įvairius kasos funkcijos sutrikimus. Magnio stoka organizme sukelia dantų, kaulų, raumenų ligas.
Žinoma, kad magnis turi įtakos žmogaus organizmo fiziologijai: asmens paauglystė ar senyvas amžius, moterų nėštumas, gimdymas, laktacija, nevaisingumas ar menopauzė, žmogaus fiziniai krūviai, protinė įtampa, stresas ir kitos organizmo būklės didina magnio poreikį. Trūkstant magnio kiekiui, pablogėja miegas, atsiranda įvairių organizmo funkcijų sutrikimų ir ligų.
