11 faktų, kodėl būtina gerti vandenį
Jei mūsų organizmas kurį laiką negautų vandens, jis nustotų tinkamai funkcionuoti. Vanduo sudaro daugiau nei pusę mūsų kūno svorio. Ir jis organizme atlieka daug svarbių funkcijų: kraujas, kuriame daug vandens, perneša deguonį ir maisto medžiagas į visas ląsteles. O be deguonies mūsų organizmas žūtų. Vanduo taip pat yra limfoje. Limfos žmogus turi apie 1 – 2 litrus. Limfos pagalba filtruojami toksinai ir, be abejo, trūkstant organizmui vandens, šis limfos darbas sutrinka ir vystosi įvairios ligos. Vanduo padeda palaikyti normalią kūno temperatūrą. Vanduo reikalingas virškinimo sultims, normaliam inkstų darbui, šalinimo sistemai.
KELETAS PRIEŽASČIŲ KODĖL REIKALINGAS VANDUO:
Vanduo sutepa sąnarius. Kremzlėse, esančiose sąnariuose ir stuburo diskuose yra apie 80% vandens. Ilgalaikė dehidratacija gali sumažinti sąnarių atsparumą ir sukelti skausmus.
Vanduo formuoja seiles ir gleives. Seilės mums padeda virškinti maistą. Turi baktericidinį poveikį ir apsaugo dantis nuo ėduonies. Palaiko nosies ir akių drėgnumą.
Vanduo tiekia deguonį visam organizmui. Kraujyje yra daugiau nei 90% vandens. Kaip žinome, kraujas neša deguonį visoms organizmo ląstelėms.
Vanduo gerina odos sveikatą ir grožį. Dėl vandens trūkumo oda tampa labiau pažeidžiama ir greičiau sensta.
Vanduo yra atrama galvos ir nugaros smegenims bei kitiems jautriems organams. Dehidratacija gali paveikti smegenų struktūrą ir funkcijas. Vanduo dalyvauja hormonų ir neuromediatorių gamyboje. Užsitęsusi dehidratacija gali paveikti smegenis ir sukelti mąstymo problemų. Remiantis tyrimų duomenimis, vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį į matematikos užduotis pablogėdavo, jeigu jų organizmas dehidratuodavo nuo 1 iki 2%, o toks skaičius net nėra pakankamas, kad sukeltų troškulio pojūtį.
Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą. Jeigu nevyktų kūno temperatūros reguliavimo procesai, po 30 min. važiavimo dviračiu 70 kg sportininko kūno temperatūra pakiltų nuo 37°C iki 47°C. Kūno baltymai pradeda irti jau prie 42°C, vadinasi, tokia situacija būtų gyvybei mirtinai pavojinga.
Vanduo šalina iš organizmo toksinus ir šlakus. Vanduo pašalina toksinus iš organizmo ir virškinamojo trakto. Inkstai filtruoja organizmą ir jų darbas priklauso nuo išgeriamo vandens kiekio.
Vanduo padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Dėl vandens trūkumo, kraujas gali tapti tirštesnis ir dėl to padidėja kraujospūdis.
Vanduo reikalingas kvėpavimo takams. Dėl vandens trūkumo gali atsirasti astma ir alergijos.
Vanduo padeda įsisavinti maistines medžiagas. Vandenyje ištirpusios maistinės medžiagos patenka į mūsų ląsteles.
Vanduo apsaugo inkstus nuo pažeidimo. Inkstai reguliuoja skysčių kiekį organizme. Vandens trūkumas gali iššaukti inkstų akmenligę ir kitas problemas. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais. Dėl vandens deficito praradus 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampumas, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta galva. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs tik apie 8. Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną privalome išgerti prarastą vandens kiekį. Su geriamuoju vandeniu mes gauname ir apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.
