|
Valstybinio patologijos centro surengtoje konferencijoje „Gimdos kaklelio vėžio prevencija ir ikivėžinių gimdos kaklelio būklių diagnostika“ buvo aptartos naujausios gimdos kaklelio vėžio diagnostikos ir gydymo galimybės, susipažinta su Europos ir JAV ankstyvos gimdos kaklelio vėžio prevencijos praktika.
Specialistai iš Suomijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų susipažino su Lietuvoje vykdomos gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos rezultatais bei pristatė savo šalių situaciją. Konferencijos dalyviai diskutavo apie pasaulyje naudojamus ankstyvosios gimdos kaklelio vėžio diagnostikos metodus, analizavo ir lygino tarpusavyje citologinių tyrimų technologijas, aptarė žmogaus papilomos viruso testo vaidmenį diagnozuojant ikivėžines gimdos kaklelio būkles ankstyvoje stadijoje.
„Džiaugiuosi, kad konferencija sulaukė didelio dalyvių aktyvumo. Užsienio kolegų – garsių šios srities ekspertų patirtis mums labai vertinga, nes pasaulyje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos jau vykdomos kelias dešimtis metų, kai tuo tarpu Lietuvoje startavo vos prieš penkmetį. Tačiau aišku - kokiais metodais betirtum gimdos kaklelio ląsteles, patikros programa bus efektyvi tik tada, kai ji vyks organizuotai. Jei visos moterys periodiškai tikrinsis, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti,“ – sakė Valstybinio patologijos centro direktorius prof. dr. Arvydas Laurinavičius.
Konferencija yra Valstybinio patologijos centro vykdomo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansuojamo projekto dalis. Projektas skirtas medicinos specialistų kompetencijai gerinti gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio ankstyvos diagnostikos srityje.
Apie Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą skaitykite čia
Kiekvienais metais pasaulyje gimdos kaklelio vėžiu suserga daugiau nei pusė milijono moterų, beveik pusė iš jų miršta nuo šios ligos. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys užima 3-4 vietas tarp moterų piktybinių navikų ligų. Sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Gimdos kaklelio vėžiui, skirtingai nei daugeliui kitų, galima laiku užkirsti kelią - moterys, kurioms nustatomi ikivėžiniai pakitimai, yra gydomos ir nesuserga gimdos kaklelio vėžiu.
Pagal 2004 m. pradėtą Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą 25-60 metų moterys kartą per 3 metus gali profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Už gimdos kaklelio citologinį tyrimą mokėti nereikia, nes už jį moka ligonių kasos. Įgyvendinant minėtą programą, siekiama diagnozuoti ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio piktybinį naviką. Anksti pastebėjus ikivėžinius pokyčius ir juos išgydžius, vėžio galima išvengti. Be to diagnozuotą ankstyvų stadijų vėžį išgydyti daug lengviau nei įsisenėjusį.
25-60 metų moterys dėl citologinio gimdos kaklelio tyrimo (PAP testo) turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į poliklinikos, kurioje yra prisirašiusios, akušerį-ginekologą. Šis tyrimas atliekamas greitai ir yra visiškai neskausmingas. Paimtas mėginėlis siunčiamas į patologijos tarnybą, kur mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Kokie tyrimų rezultatai, moterys sužino iš tepinėlį paėmusio gydytojo.
Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei turi būti suteikta specializuota ginekologinė pagalba diagnozei patikslinti ir gydyti, t. y. turi būti atlikta biopsija. Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga 2006 m. rugsėjį buvo įtraukta į pagal programą atliekamų ir apmokamų paslaugų sąrašą. Jos teikiamos ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas apie juos turi informuoti pacientę ir supažindinti su tolesne profilaktika arba išduoti siuntimą gydyti.
Apie Valstybinį patologijos centrą: Valstybinis patologijos centras yra biudžetinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios steigėjas – LR Sveikatos apsaugos ministerija. Centras atlieka daugiau nei ketvirtadalį visų šalies biopsinių ir beveik pusę visų šalies citologinių tyrimų, konsultuoja kitas Lietuvos patologijos tarnybos įstaigas.
Valstybiniame patologijos centre dirba daugiau nei 100 darbuotojų. Centras nuolat diegia naujus pažangius tyrimo metodus, standartizuoja procedūras, gerina tyrimų kokybės valdymą. Centre įdiegta informacinė sistema patologijos tyrimų duomenims saugoti. Medicinos įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universitetu ir jo įstaigomis mokslo ir mokymo srityje, dalyvauja įvairiuose moksliniuose tyrimuose bei projektuose.
Daugiau informacijos suteiks:
Miglė Grigalevičienė, Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotoja, tel. (8~5) 247358, (8~ 685) 53157; el. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Vaida Samuolytė, „PR Service/Edelman Affiliate“ projektų vadovė, tel. (8~5) 2649503, (8~682) 43660, el. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
|