Būkite Sveiki

Pasitikėjimas savimi – žodžių junginys, itin dažnai vartojamas kasdieninėje kalboje. O psichologijos vadovėliuose, medicininėje literatūroje toks terminas ar sąvoka nėra apibrėžta. Ar tikrai pasitikėjimas savimi yra toks efemeriškas, kad jo net neįmanoma apibrėžti? Apie šį jausmą kalbamės su psichologu Timu Petraičiu.

Ką jums reiškia pasitikėjimo savimi jausmas? Kaip jus jį suvokiate?
Iš tiesų, ši sąvoka labai plačiai vartojama, tačiau mokslas šia tema tyli. Lietuvių kalba parašytuose psichologijos vadovėliuose nėra nieko apie pasitikėjimo savimi jausmą. Manau, tai šiek tiek dirbtinai sukurtas dalykas, tad šia tema atsiranda galimybė fantazuoti ir kiekvienam įdėti savo prasmes.
Man pasitikėjimo savimi jausmas – tai žinojimas, ką nori veikti gyvenime. Ir tą užtikrintai darai, įveikdamas aplinkos faktorius, savo vidines baimes. Jeigu aš pasitikiu savimi – aš tikiu savo vidum. Ir turiu jėgos, kad įgyvendinčiau savo norus ir siekimus.

O gal tai dar vienas dalykas mus pasiekęs kartu su vakarietiška kultūra? Ten visi didžiuojasi vieni kitais, o tie, kuriais didžiuojamasi, jie savimi pasitiki...
Yra tam tikri štampai, būdingi šiai būsenai. Pasitikintis savimi turi būti dar ir laimingas, pasitempęs, nuolat besišypsantis. Tai savotiški rėmai, į kuriuos dedamas pasitikėjimo savimi jausmas. O liūdintis žmogus gali būti savimi pasitikintis ar jau nebe? Manau, kad nors ir liūdžiu, bet aš gyvenu, kažko siekiu, noriu, svajoju. Pasitikėjimas savimi – nesugriaunamas vidinės būsenos pamatas? Taip, pasitikintį savimi žmogų sunkiau išmušti iš pusiausvyros. Jis tvirtai stovi ant kojų. Yra savarankiškas, pats kuria savo gyvenimą.

Pasitikėjimo savimi jausmas dažnai linksniuojamas, kai kalbama apie jaunas merginas, kurios dėl ko nors kompleksuoja. Joms lyg ir dažniau pritrūksta to pasitikėjimo savimi jausmo?
Tai tam tikrų pasąmonėje įsitvirtinusių stereotipų išraiška. Vaikinai turi vairuoti automobilį, uždirbti pinigus, iš jų tikimasi tvirto būdo. Moterims reikia kurti namų jaukumą, ji gali būti gležna, švelni, jautri, tačiau neprivalo būti tvirta. Tad ir pasitikėjimo savimi jausmas lyg ir labiau diegiamas vyrui. Jeigu moteris nusprendžia būti savarankiška, siekti profesinių aukštumų, tuomet jai vis primenama, kad jai būtinas stiprus pasitikėjimo savimi jausmas.

Ar įmanoma pasitikėjimo savimi jausmą sustiprinti?
Profesinėje srityje tai visai nesunku. Daugiau žinantis, išmanantis, didesnę patirtį turintis specialistas labiau savimi tiki.
Gyvenime belieka siekti didesnio savarankiškumo. Jei kalbame apie merginas, jos turėtų siekti būti nepriklausomos nuo tėvų ar partnerio, vyro finansiškai ir psichologiškai.

Pasitikintis savimi žmogus geba atsilaikyti prieš gyvenimo sunkumus ir iššūkius. Nepriklausomybė ir savarankiškumas tiesiogiai susiję su pasitikėjimo savimi jausmu. Juos reikia didinti – didės ir pasitikėjimo savimi jausmas.

Kadangi tai pakankamai plati sąvoka, apsilankę psichologo kabinete neišgirsite konkrečių rekomendacijų, kaip didinti pasitikėjimą savimi. Psichologas jums patars ieškoti būdų, kaip tapti labiau savarankišku, atgauti dvasinę stiprybę ir toliau gyventi savo gyvenimą.

Dažnai vyresnės nei 40-ties moterys sako, kad su metais stiprėjo jų pasitikėjimo savimi jausmas. Kaip tą galima paaiškinti?
Taip, tai akivaizdu. Su metais moteris tampa vis labiau savarankiškesnė ir nepriklausoma. Ji tvirtėja kaip asmenybė, kaip kažkokios srities specialistė. Jos gyvenimiška patirtis leidžia demonstruoti reikiamą išmintį konkrečiose gyvenimiškose situacijose.
Penkiolikmetės ir keturiasdešimtmetės pasitikėjimo savimi jausmas skiriasi. Bet tai ir yra žavu. Tai stimulas jaunam žmogui drąsiai žingsniuoti gyvenimo keliu ir tikėti gražia ateitimi.


Daiva Ausėnaitė
BukiteSveiki.lt