Būkite Sveiki

Lietuvoje yra apie 25 000 skirtingo amžiaus vaikų, kuriems reikia sanatorinio gydymo, iš jų dvylikai tūkstančių tokio gydymo reikia du kartus per metus. Šalyje esančios septynios vaikų gydyme besispecializuojančios sanatorijos turi nepilną tūkstantį lovų ir gali suteikti paslaugas tik 18 000 vaikų. Šiais metais, siaučiant visuotiniam taupymui ir smarkiai sumažinus kvotas, manoma, kad sanatorinis gydymas bus suteiktas tik septyniems tūkstančiams vaikų.

Ką apie vaikų reabilitaciją turėtų žinoti tėvai? Kokias teises į gydymą turi jų vaikas? Ir kuo svarbus yra sanatorijose taikomas gydymas?

Kvotos vaikų gydymui

 „Vienas iš dokumentų, pildomų norint patekti į sanatoriją, vadinasi „pažyma kelialapiui gauti“. Vis dar išlikęs toks požiūris, kad sanatorinis gydymas – tai kažkokios pionierių stovyklos, kur vaikai atvyksta, kai jais neužsiima tėvai. Tas požiūris išlikęs ir Ligonių kasose, kurios viską tvarko labai jau buhalteriškai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad sanatoriniam vaikų gydymui galima išleisti 25-29 milijonus litų (kiekvienais metais suma skiriasi) per metus, gruodžio mėnesį jie pamato, kad suma neišnaudota, tuomet skambina ir sako, darykit, ką nors, kad vaikai važiuotų. Mes visus metus darom, tačiau šeimos gydytojai dėl sumažintų kvotų, tenkančių vienai gydymo įstaigai, vaikų paprasčiausiai nesiunčia,“ – keblią sanatorijų padėtį atskleidė sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus pavaduotojas vaikų reabilitacijai Andrius Grigas.

Pirmą kartą per dvidešimt metų valstybiniu mastu buvo pripažinta, kad vaikų sanatoriniam gydymui egzistuoja kvotų sistema, nors iki šiol Ligonių kasos teigdavo, kad vaikų gydymui kvotų nėra.  

„Seimo posėdyje vyko pasitarimas ir jo metu buvo nuspręsta, kad kvotos egzistuoja. Ir buvo pateikti pasiūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai panaikinti realiai egzistuojančias gydymo įstaigoms nustatytas kvotas vaikų reabilitacijos paslaugoms gauti. Tačiau kada tas sprendimas bus įgyvendintas, mes galime tik spėlioti. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuriai numatyta pasiūlymus pateikti iki lapkričio pirmos dienos. Kada bus pasiūlymai įgyvendinti norminiuose aktuose? Turim patirtį, kad siuntimo į sanatorijas tvarka, nusprendus ją keisti, pradedama įgyvendinti per tris metus,“ – kalbėjo A. Grigas.

Abejingas tėvų požiūris

Vaiko gydymasis sanatorijoje nemažai daliai tėvų atrodo kaip mokymosi trukdis. Jie linkę numoti ranka į sanatorinę reabilitaciją, nors po daugelio susirgimų, tik sanatorija tampa vienu svarbiausių veiksniu, lemiančiu vaiko visišką pasveikimą.

„Tėvai nusprendžia, kad vaikas jau dvi savaites ligoninėje praleido, todėl dar dvi savaitės sanatorijoje turės įtakos jo pažymiams. Tiems, kam svarbiausia mokslai, tikslingai nesistengia, kad vaiko gydymasis būtų pratęstas reabilitacija sanatorijoje. Sanatorijose yra sudarytos mokymosi galimybės, tačiau visi puikiai supranta, kad mokymosi įstaigos pakeitimas geresnių žinių vaikui nesuteikia. Tačiau šiuo atveju tėvų prioritetai yra neteisingi, nes po ligos neatsistatęs vaiko organizmas silps ir ligos kartosis ir kartosis. O tai vis tiek turės neigiamos įtakos jo mokymosi rezultatams,“ – sako A. Grigas.

Gydymasis sanatorijoje leidžia užtikrinti, kad nebus ligos pasikartojimo, kad ji nevirs lėtine ir kad sveikimo procesas vyks sklandžiau. „Deja, tėvai, net gavę siuntimą į sanatoriją, nesistengia vaikui nupirkti papildomą vizitą į druskų kambarį ar į kitokią procedūrą. Pasitenkinama tuo kiekiu procedūrų, kiek yra numatyta siuntime. Nors tenka pripažinti, kad kai į sanatorijas patenka suaugusieji, jie yra linkę palepinti save dar viena kita papildoma procedūra, už kurią pinigų susimokėti jiems jau ne gaila,“ – sako „Pušyno kelias“ direktoriaus pavaduotojas.   

Teisė apibrėžta įstatymuose

Vaikui išėjus iš ligoninės ar baigus aktyvų gydymą, reikia drąsiai šeimos gydytojo klausti apie vaiko teisę į sanatorinę reabilitaciją. Tokia teisė yra apibrėžta ir teisės aktuose.

„Yra pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, kuris numato paciento teisę į informaciją. Šito straipsnio penktame punkte yra pasakyta, kad pacientas turi būti informuojamas prieš išrašant iš ligoninės apie tai, koks jam reikalingas tolimesnis sveikatos priežiūros tęstinumas. Jei kalbame apie reabilitacinį gydymą, jam turi būti paaiškinama, kokios priemonės reikalingos pilnam jo sveikatos atstatymui, kiek ilgai turi tęstis gydymas sanatorijoje. Įdomiausia, kad tokią informaciją gavęs pacientas, turi tai patvirtinti parašu medicininiuose dokumentuose,“ – sakė A. Grigas.

Deja, tačiau niekas nesilaiko įstatymo raidės. Medikai nenori apsikrauti papildomu darbu, pacientai nežinodami savo teisių, nieko nereikalauja. Pasak A. Grigo, jeigu būtų ši teisė realizuota, visi kam reikalingas reabilitacinis gydymas apie tai sužinotų ir toliau galėtų spręsti, kaip elgtis. Jeigu jam neskyrė reabilitacijos dėl kvotos ar dėl kitų priežasčių, gal jis galėtų tas priežastis panaikinti ar ieškoti kelių, kaip reabilitacinį gydymą gauti. 

„Labai paprasta reguliuoti kvotas, kai tyliu pritarimu leidžiama tos informacijos neteikti, o ją suteikus neimti parašo. Tiesiog nelieka objektyvių dokumentų, kuriais remiantis paskui galima būtų ginčytis, priklausė man tas reabilitacinis gydymas ar nepriklausė,“ – dviprasmišką situaciją paaiškino sanatorijos „Pušyno kelias“ direktoriaus pavaduotojas.

Kuo svarbus reabilitacinis gydymas?

„Ypač vaikų amžiuje reabilitacinis gydymas yra reikalingas. Yra daugybė ligų, kurias neužleidus, gydant nuo ankstyvų stadijų, jos yra visiškai pagydomos. Pavyzdžiui, plaučių uždegimas. Jeigu šios ligos iki galo neišgydo, lieka daug liekamųjų reiškinių, kurie ilgainiui virsta pasikartojančiais bronchitais, atsinaujinančiais plaučių uždegimais, silpnesnis vaikas ir astma gali susirgti. Ir jau mes kalbam apie gyvenimo kokybės suprastėjimą, netgi apie vaiko invalidumą. Virškinimo, kvėpavimo takų ligos, priešingai nei kaulų lūžiai, nesukelia tėvams tokio siaubo. Nesimato įtvarų, gipso, todėl atrodo, kad reabilitacijos ir nereikia. Nors iš tiesų, šių ligų atveju reabilitacija apsaugotų vaiką nuo ligos pasikartojimo, sustiprintų jo imunitetą, leistų jam iki galo pasveikti, atstatyti jėgas,“ – sakė Nemira Vaičiulionienė, gydytoja alergologė, klinikinė imunologė. 

Svarbu žinoti:

·         Vaikui dar esant ligoninėje, gydantis gydytojas turėtų tėvus informuoti apie tai, ar vaiko sveikatos būklei pagerinti reikalingas sanatorinis gydymas.

·         Kai jau nusprendžiama, kad vaikui reikalinga medicininė reabilitacija, tuomet jį gydantis gydytojas konsultuojasi su gydytoju reabilitologu, pildo išrašą iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodo sveikatos būklę, pirmame etape suteiktas reabilitacines paslaugas. Tai yra 27A forma.

·         Šeimos gydytojas pildo dar kitą dokumentą – 70A forma. Tai yra pažyma kelialapiui į sanatoriją gauti.

·         Su šiais dokumentais tėvai vyksta į teritorinę ligonių kasą.

·         Ten jie gauna dar vieną dokumentą – pažymą, patvirtinančią kompensaciją už medicininę reabilitaciją.

·         Prie jos turėtų būti pridėtas atitinkamas paslaugas teikiančių gydymo įstaigų sąrašas. Tėvai turi teisę pasirinkti sanatoriją, kuri jiems atrodo priimtiniausia.